- trūnėjimas
- trūnė́jimas sm. (1) DŽ, NdŽ, KŽ, trunė́jimas (1) Rtr → trūnėti: 1. I Kaulo trūnė́jimą pripažino DūnŽ. 2. [Slinko dienos.] Sudėtos iš paprasčiausių dalykų, iš nuobodaus ir neapibūdinamai pilko trūnėjimo, kaip darbas ir poilsis po jo M.Katil. \ trūnėjimas; patrūnėjimas; sutrūnėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.